Forumas

Grizlių Jeloustoune taip ir nepavyko sutikti, kad ir kiek įspėjamųjų ženklų "Bijok grizlio!" matėme. Beje, jų parko teritorijoje gyvena apie 500. Taigi, lokių pasižiūrėti nuvykome į savotišką rezervatą Montanoje, Bozeman miestelyje. Ten gyvena porelė išgelbėtų grizlių. Jie buvo išgelbėti nuo... žmonių. Gimė ir užaugo nelaisvėje itin nepalankiomis jiems sąlygomis, taigi jau nebeišgyventų gamtoje, nes neturi gyvenimo laisvėje įgūdžių. 

O čia jiems sekasi visai gerai. Ir darbuotojai labai pasišventę, pasakoja labai daug ir įdomiai apie grizlių gyvenimą. Sužinojome daug įdomių faktų. Patinai sveria 130-350 kg, patelės - 90-230. Nepaisant savo dydžio, jie gali būti greiti - bėgti net iki 60 km/h! Gamtoje jie gyvena 15-20 metų, o nelaisvėje daug ilgiau - 30-40 metų. Daugiau negu pusė jauniklių žūva pirmaisiais metais, bet išgyvenę gyvena ilgai. Lokiai yra visaėdžiai, gali medžioti smulkius gyvūnus ir yra maisto grandinės viršuje, tačiau net iki 90 proc. jų dietos - augalinis maistas: uogos, riešutai, šaknys. Teigiama, kad jie gali valgyti įvairiausius gyvūnus - nuo vabzdžių iki didelių, kaip elniai ar net bizonai. Per diena meškutis suvartoja apie... 20 000 kalorijų!

P.S.: Atsiprašau už video be įžangos: pirma jo dalis buvo prarasta kartu su Yellowstone filmuota medžiaga.

Ačiū, Irina  

Vis dar tie patys Rocky Mountains, kuriuos aplankėme Jeloustoune, bet jau visai kitokie... 

Iš principo, mes jam skyrėme labai mažai laiko - pusdienį. Tam buvo dvi priežastys: pirma - po daugybės įspūdžių Jeoustoune  sunkiai tilpo nauji , o antra - buvo žiauriai šalta... Patyrėme temperatūrinį šoką, kai dar vakar vaikštinėjome ant saulės trumpomis rankovėmis, o čia gal plius 14 ir labai drėgna ir apsiniaukę. O kai galiausiai pakilome tiesiogine ta žodžio prasme į debesį, ten jau buvo arti nulio ir drėgmė... na, tokia, kokia gali būti debesyje. Ten aplink NIEKO nesimatė Dar niekada nesu vaikščiojusi tokiame tankiame debesyje. 

O šiaip tai be galo gražus, didelis, įspūdingas parkas. Jam verta skirti pasiruošimo ir laiko. Galima užkopti kalnais į keletą ledynų, bet tai jau visa ekspedicija. Tai nelengvos laipiojimo trasos, ir su mažais vaikais gali būti sunkoka. Bet yra ir lengvesnių, iš viso jos sudaro virš 700 mylių, kai kurios numato nakvynę, o kitos - trumpi pasivaikščiojimai. Gamta be galo graži, ryškiai spindinti žaluma. 

Čia gyvena daug gyvūnų, ir neretai sutinkami mano išsvajotieji balti ir pūkuoti kalnų ožiai, o ir lokių daug, bet deja, tokiame rūke gerai, kad savo vaikus mačiau Beje, vairuotoja sakė, kad atslinkus netikėtam šalčiui ir gyvūnai elgiasi kitaip, jų visai nesimato, kažkur pasislėpę. Čia sutinkami ir kalnų liūtai bei lūšys.

Pasižvalgiau po kelis nacionalinių parkų puslapius, matau, kad daugelis turi nemažai camping site'ų, kaina ~30 USD. Jei neliekate tokiuose - praleidę dieną išvažiuojate iš nacionalio parko, susirandate nakvynę ir kitą dieną grįžtate į parką? Kokiu būdu ieškote nakvynės vietų? Koks vietinių požiūris į nakvojančius "ne vietoje", ar jis nejuntamas?
Vat nemažai visokių klausimėlių, bet tikrai neskubu - tik labai smalsu 

(trupučiuką paskaičiau ČIA)

Užtrukome virš 2 mėnesių, kol nuo vienos JAV pakrantės (išsilaipinome Niujorke) atsidūrėme kitoje - Oregono valstijoje. Anksčiau stebėjomės Atlanto vandenyno didumu, dabar mėgaujamės kitu - Ramiuoju.  Neskubėdami kirtome visą šalį palei šiaurę, užsukome ir į Kanadą. Ir štai dabar - Oregonas. Čia labai graži pakrantė. Labai gražus (ir visiškai ledinis!) vandenynas. Panašu, kad ir vasarą čia šaltas vanduo, kaip ir Baltijos jūroje, nes mes čia buvome pačioje rugsėjį, oras dar buvo labai šiltas. 

Bet įdomiausia man - floros ir faunos mėgėjai - begalybė moliuskų, krabų bei kitokių neregėtų padarų, rastų ant uolų, atidengtų stipraus atoslūgio. Visas kalnas judančių, traškančių padarų... Šokinėjau su fotoaparatų aplink, džiaugdamasi, kaip mažas vaikas Disneilende, kokią valandą, kol nesutemo

Vėliau jau supratau, kad čia Oregone tokių paplūdimių šimtai, ir visi su savo lobiais, bet šitas buvo pirmasis, taigi ir emocijos stipriausios. 

Vėliau išsiaiškinau, kad tie keistos formos padarai ant juodų kojelių - tam tikra polipų rūšis. Angliškai vadinama "gooseneck barnacle", tikriausiai, dėl ilgų "kojelių". Ieškodama pavadinimo internete mačiau juos ir lėkštėje Bet man ranka nekiltų, per daug džiaugsmo patyriau juos tyrinėdama

Ačiū, jeigu ant video uždėsite "Like" 

O, smagu jus čia sutikti!!